Maršrutas nr. 65 - Rokiškis

Paprastučiai auskarai - simply earrings

Apie šeimą, jos trapų stebuklą

Skyrybų statistika šiandiena tikrai bauginanti. Skaičiai rimti – net pusė sudarytų santuokų Lietuvoje išyra. O ir dauguma tų, kurie jas išsaugoja toli gražu negali pasigirti harmoningais santykiais.

Taigi, ne paslaptis, kad kiekvienoje šeimoje saviti įpročiai ir tradicijos. Asmenybės tuokiantis jau susiformavusios, ir dviems žmonėms iš visiškai skirtingų šeimų bus labai sunku susigyventi kartu. Pradėdami bendrą gyvenimą jauni žmonės yra įsitikinę, kad jie gali "pakeisti" kitą (bet ne patį save!) "Jei myli – taps toks, kaip noriu aš!".

Mums šiuo klausimu svarbu suprasti, kad pagrindine skyrybų priežastimi įvardijamas „nesutapo charakteriai" - tai skirtingos sutuoktinių vertybinės orientacijos, kurios buvo įskiepytos skirtingose šeimyninėse santvarkose. Tačiau namų ūkio lygmeniu tai pasireiškia tik detalių neatitikimuose, bet jų, detalių, tiek daug, kad apie svarbiausius dalykus net nesusimąstoma.

Ir jei kurį laiką jūs galite gyventi kartu tik ant šviesių ir teigiamų emocijų pamatų, anksčiau ar vėliau dviejų šeimos modelių neatitikimas išplauks į paviršių. Sutuoktinio pasirinkimas - tai svarbus žingsnis, ir į tai reikia žiūrėti labai atsargiai, būtina išklausyti ir vyresniųjų patarimų . Žvelgiant iš savos gyvenimiškos patirties, jie dažnai gali geriau suprasti, ar tinka toks žmogus jų dukrai ar sūnui.

Trečias svarbus dalykas - paruošimas šeimyniniam gyvenimui. Tai turėtų būti skiepijama savoje šeimoje nuo pat vaikystės. Realybė tokia - neteisingas požiūris į šeimos institutą iš dalies sukuriamas auginant vaikus vaikų darželiuose, mokyklose - vaikai šeimos, tiesiogine to žodžio prasme, nemato. Vaikai teturi kelias valandas per dieną, kurias jie praleidžia su tėvais. Mažoka laiko bendravimui, dalyvavimui bendrų šeimos reikalų sprendime. O ir patys tėvai dažnai gyvena skirtingose šeimose. Asmuo, kuris užaugo tokioje situacijoje, tiesiog nemato tinkamo šeimos santykių kūrimo modelio.

Šeimos sukūrimas – svarbiausia sudedamoji mūsų gyvenime, ir mes turime tam pasiruošti. Tiek vyrai, tiek moterys. Tai netgi aktualiau moterims, nes vyras organiškai labiau orientuotas į išorinį pasaulį, įgyvendinant socialinę politiką. Moters užduotis - sukurti šeimą, sukurti atmosferą joje, vidinį klimatą.

Moters pozicija – kaip tai neskambėtų banaliai - tai, visų pirma, gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Ji ir yra gyvenimo pagrindas ir jo stabilumo užtikrinimas. Beje, tuos darbus dera atlikti greitai ir gerai, su džiaugsmu ir meile, nesusimąstant apie grąžą, nereikalaujant įpatingos padėkos. Juk tai – jos esminės funkcijos šeimoje. Juk jei ji nesukurs pagrindinės šeimos dirvos – buities, už ją to nepadarys niekas kitas.

Žinoma, pasirūpinti šia sritimi ne ką lengviau, nei valdyti įmonę, bet tai būtina. Šeimyniniame gyvenime reikia daug paprastų, menkų, kruopščių ir daug jėgų reikalaujančių darbų, bet jie – neišvengiami. Atminkit, juk anksčiau, renkant gyvenimo palydovę, kreipdavo didelį dėmesį į tai, ar ji moka gaminti, tvarkytis, siųti ar megzti. Juk ne be reikalo.

Pas šiuolaikines merginas susiformavęs visiškai kitoks šeimos modelis. Prisiminkim tuos abejotinus lozungus, kaip „Aš ne skalbyklė, aš – moteris“, arba „Aš sukurta meilei, o ne darbui“. Moterys žengia į šeimą tikėdamosis komplimentų, gėlių kasdieną, pastovaus dėmesio ir šventės, be jokio noro atiduoti dalelę savęs kasdieną. Gyvenimas harmoningoje šeimoje – didelė šventė, bet ji visai ne tokia, kaip rodo serialuose ar Holivudo filmose.

Mokėjimas rūpintis buitimi – jos gyvenimo dalis, jos paskirtis. Iki tol, kol mergaitė išauga ir subręsta šie įgūdžiai turi būti susiformavę iki automatikos. Šiuolaikines merginas tobulina gi kiton pusėn – šokiai, vokalas, tenisas, dramos būrelis. Tai labai svarbu asmenybės vystymui, kad būti įdomiu žmogumi, ir tai pravers gyvenime. Bet ar ne svarbiau išaugti gera šeimininkėle vyrui, visa kita pasitarnaus auklėjant vaikus ir padedant vyrui.

Be viso to norėtųsi pabrėžti, kad moteris perduoda savo emocinį užtaisą vyrui. Moters psichologinė galia 9 kartus stipresnė, nei vyrų, ir tai jau mokslininkų įrodytas faktas. Reikia tai suprasti, ir sulaiyti nepateisinamus emocinius proveržius. Jie įtakoja visą šeimą. Sakoma – namuose turi kvepėti pyragais. Bet reikalas ne pačiuose pyraguose, o toje emocinėje būsenoje, kuris persiduoda per jų ruošimą, per šypseną, per taiką tuose namuose. Namai privalo būti ne „gyvenamoji vieta“, o tikrais, mielais namais.

O kaip gi vyras?

Vyras nukreiptas į veiksmą ir realizaciją. Vyro pareiga prisiimti atsakomybę – už artimuosius, už globalių, su šeima susijusių, sprendimų priėmimą. Vyras „įmontuoja“ save ir savo šeimą į gyvenimą. Reikia prisiminti, kad nuo vyro priklauso ne tik materialinis, bet ir socialinis šeimos gyvenimas. Jis „atstovauja“ savo šeimą išoriniame jos gyvenime. Žinoma, jis turi būti pakankamai darbštus, kad atlikti buities darbus, kurie moteriai per sunkūs. Ir svarbiausia – jam reikia minkštai, su humoru priimti moterišką žmonos pradą, juk pas ją dažna tiek nuotaikų kaita, tiek netikėtos emocijos, kurios susiję ne tik su moters psichologija, bet ir su fiziologija (ciklas, nėštumas, žindymas). Jam nebūtina prie jų „prisijungti“, jis privalo tiesiog su meile ir švelnumu suprasti moterį.

Šiuolaikiniam vyrui per masinę mediją įperšamas tam tikras elgesio stereotipas – kas tu per vyras, jei skubi po darbo namo, tai rutina ir nuobodybė, reikia, neva, turėti dar kažką, „vyriškus“ interesus. Daugelis „pakimba“ ant šių kabliukų, o tada prasideda negrįžtami procesai – girtuokliavimas, svetimavimas, priklausomybė žaidimams ir pan. Vyrui reikia mokėti nepasiduoti išorinėms pagundoms (šiandieną jų aplinkoje - nors vežimu vežk), mokėti priimti sprendimus savarankiškai, atsakingai, suprasti, kad nuo jo sprendimų priklauso jo šeimos likimas.

Mes dažnai manom, kad nesuprantame vienas kito, bet iš tiesų mes, galbūt, nesuvokiam lyčių paskirties. Vyro ir moters pasauliai skiriasi. Tai reikia suprasti. Vadinkim taip – moters „skyrius“: vidinis šeimos gyvenimas, židinys, o vyras – karys. Įsivaizduokit, kad vyras kasdieną grįžta iš karo, kuriame gina šeimą ir jos interesus, o žmona kasdieną kūrena židinį namuose. Taip bus lengviau suprasti kiekvieno iš šeimos narių reikalingumą ir paskirtį. Šalia viso to vyras ir žmona turi papildyti vienas kitą, aiškiai ir tvirtai įsivaizduoti lyčių vaidmenis šeimoje.

Šeima – tai pakantumas ir kantrybė. Daugelis šiandien tiesiog neišmokyti kantriai laukti, susilaikyti, išklausyti. Gyvenime būna daug įvairiausių situacijų, būna ir patys santykiai „suserga“. Tuo metu reikia turėti kantrybės, kad suprasti, pakeisti, ištaisyti ir išgyventi. Štai šito ir trūksta. Čia nepavyko – eisiu toliau. Iš tiesų tai kelias nuo savęs į save.

Būna dar ir taip, kad vietoje to, kad gyventi taikoje su savo antraja puse, žmonės sprendžia santykiuose savo pačių psichologines problemas. Pavyzdžiui – buvo nelaiminga meilė. Reikia kuo greičiau ištekėti/vesti, kad kažką kažkam įrodyti, arba tiesiog „laikas santuokai“, arba įveikti vienišumo baimę. Tai ne ta terpė, kurioje turi būti kuriama šeima. Tokių žmonių sąjunga bus nestabili.

Negalime išmokti plaukti skaitydami literatūrą apie tai, neprisilietę prie paties vandens. Įsiklausykit, ką sako širdis, ji jums patars – čia kažką tikrai padariau ne taip, o štai čia aš pasielgiau tinkamai. Svarbu nemeluoti sau prisidengiant svetima nuomone. Būtinas nuoširdumas. Sakyti „Skauda“, kada skauda, ir netylėti, kada jauti, kaip stipriai myli. Ir už gyvenimo išbandymus per ašaras, per skausmą, reikia dėkoti. Taip mes tobulėjam ir augam.

Šeima iš tiesų – didelė paslaptis, ji tai, kas jungia du.

Kai moteris laukiasi, ji tampa labai nervinga. Ji pradeda elgtis kaip vaikas: zyzia ir skundžiasi tuo, kad jos vyras nedėmesingas. Atsiranda keistų norų, kuriuos kažkodėl reikia labai greitai išpildyti. Ji tampa egocentriška ir visą laiką skundžiasi keistais negalavimais.
Paaiškinti jai, kad jos padėtis - natūrali, ir kad milijonai moterų gimdė milijonus kartų - neįmanoma. Suprasti, kaip jaučiasi moteris galima tik vieninteliu būdu - pasistengti pabuvoti jos kailyje. Atlikite stropiai mūsų siūlomus pratimus visą tą laiką, kai jūsų sutuoktinė laukiasi, ir jūsų mylimoji jums nebebus daugiau mįslė. Sėkmės!

****
1-3 mėnesiai

1) Kiekvieną vakarą susiorganizuokite sau apsinuodijimą - pvz., išvakarėse gerkite degtinę su alumi be užkandos;
2) Kitą ryte atsikelkite, išgerkite migdomųjų ir eikite į darbą. Jeigu smarkiai vimdo, likite namie, bet malonėkite apsitvarkyti ir paruošti pietus;
3) Prie kojų prisiriškite maišelius su smėliu - po pusantro kilogramo;
4) Valgykite varškę. Jei nesinori - po truputį;
5) To nevalgykite, jums negalima. Šito - taip pat. Ir ano. Geriau - obuolį;
6) Meskite cigaretę, jūs ką?
7) Prigulkite ir dar suvalgykite jogurto.
Šluostykite, jei apsivėmėte. Ir nekvieskite žmonos - ji užsiėmusi.
9) Nueikite į polikliniką ir duokite kraujo iš venos analizams (ŽIV ir sifilio);
10) Triskart per mėnesį apsilankykite pas gydytoją urologą.
***
3-6 mėnesiai

1) Prie pilvo prisiriškite čiužinį su vandeniu;
2) Jei rengiatės - nenusiriškite jo, taip ir aukitės batus;
3) Miegoti - taip pat su čiužiniu. Kaip tai kaip? Ant šono;
4) Nepamirškite išgerti migdomųjų ryte;
5) Prieš išeinant į darbą - litrą vandens;
6) Nakčiai išgerkite litrą vandens ir šlapimą varančių;
7) Į nosį įsikiškite vatos gumulėlį taip, kad galėtumėte kvėpuoti, bet šiek tiek truktų oro;
Vatą nešiokite visą laiką. Sunku kvėpuoti? Dažniau vėdinkite - kai kuriems tai padeda;
9) Nueikite į polikliniką ir duokite kraujo iš venos. Kaip kam? Analizams (ŽIV ir sifilio). Nesvarbu, kad jau davėte.
10) Triskart per mėnesį apsilankykite pas gydytoją urologą. Čiužinio nenurišinėkite.

***
6-9 mėnesiai

1) Kiekvieną rytą sėskite ant sukamos kėdės ir sukitės 10 minučių. Kai vestibiuliarinis aparatas atsisakys su jumis bendradarbiauti - stokitės ir eikite į darbą. Ach, jums viskas sukasi? Užjaučiu, greitai praeis.
2) Į čiužinį pripilkite daugiau vandens;
3) Išgerkite šlapimą varančių, o darbe gerkite po stiklinę vandens kas valandą;
4) Pasistenkite labai dažnai nepalikti darbo vietos. Būkite budrus ir darbingas visą darbo dieną. Jei jums tai pakankamai lengvai pavyksta, padidinkite dienos migdomųjų dozę;
5) Taip pat padidinkite maišelių, kuriuos jūs nešiojate prisirišęs prie kojų, su smėliu svorį: tebūna jie po 2 kg kiekvienas;
6) Vakare nenusirišęs čiužinio gulkite į lovą ir būkite nuostabus meilužis!;
7) Jei jums atrodo, kad žmona turi kitą, būkite nuolaidus. Skirkite žmonai daugiau laiko ir dėmesio - juk jai taip pat sunku!
8) Nueikite į polikliniką ir duokite kraujo iš venos. Kaip tai kam? Vis tam pačiam- analizams;
9) Triskart per mėnesį apsilankykite pas gydytoją urologą. Žinoma, su čiužiniu.

***
Pabaiga

Gimdymo nežaisime, nes tai vis tiek neįmanoma. Tiesiog 20 kartą apsilankykite pas savo gydytoją - urologą, ir tegul jis jums įstato.....kur nors apelsiną. Dabar kvėpuokite giliau. Pavyko išsivaduoti? Šaunuolis.

Gyveno kartą Žmogus. Turėjo jis tris svajones: turėti gerai apmokamą darbą, vesti gražią moterį ir išgarsėti visame pasaulyje.

Vieną šaltą žiemos dieną Žmogus skubėjo į pokalbį dėl darbo vienoje garsioje kompanijoje. Staiga prieš jį ėjęs pagyvenęs vyras paslydo ir nugriuvo. Žmogus pasižiūrėjo į pargriuvusį ir pagalvojo, kad greičiausiai šis girtas. Ir nuskubėjo toliau. Į darbo pokalbį atvyko laiku, tačiau susitikimas buvo nesėkmingas... ir jo į darbą nepriėmė.
Vieną šiltą vasaros vakarą Žmogus vaikštinėjo miesto gatvėmis. Pastebėjęs gatvės artistų grupę, jis sustojo ir pasimėgaudamas stebėjo jų pasirodymą. Pasibaigus pasirodymui, žiūrovai ėmė skirstytis. Žmogus taip pat ketino eiti, tačiau kažkas nedrąsiai palietė jo petį. Tai buvo pagrindinė atlikėja, spektaklyje vaidinusi senutę. Ji pradėjo klausinėti Žmogaus, ar jam patiko matytas spektaklis. Tačiau Žmogus nebuvo nusiteikęs kalbėtis ir netasakęs į klausimus, apsisuko ir nuėjo namo.
Vieną lietingą rudens vakarą Žmogus skubėjo namo. Staiga jis išgirdo tylų raudojimą. Verkė moteris. Ji sėdėjo ant suolelio. Viena. Moteris užkalbino Žmogų ir paprašė pagalbos. Jos šeimoje atsitiko nelaimė ir ji ieškojo tik to, kuris galėtų ją išklausyti. Žmogus susimąstė, bet prisiminęs šiltą vonią ir jaukius patalus, nuskubėjo namo, palikęs moterį lietuje.
Žmogus nuguveno liūdną ir nelaimingą gyvenimą. Po mirties jis susitiko su savo Angelu ir pradėjo jam guostis:
- Žinai, mano gyvenimas buvo nelaimingas, aš turėjau tik tris svajones, bet ir tos neišsipildė…kaip gaila…
- Hm…mano Drauge, aš padariau viską, kad tavo svajonės taptų realybe, bet tam iš tavęs man reikėjo tik trijų dalykų: tavo rankos, tavo akių ir tavo širdies.
- Nesuprantu, apie ką tu kalbi?
- Prisimeni žmogų, parkritusį šaltą žiemos dieną slidžiame kelyje? Tai buvo generalinis direktorius tos kompanijos, kurioje tu norėjai dirbti. Tavęs laukė svaiginanti karjera. Ir viskas, ko iš tavęs reikėjo tą akimirką – tai tavo ranka.
- Prisimeni aktorę, kuri tave užkalbino šiltą vasaros vakarą? Tai buvo gražuolė, kuri pamilo tave iš pirmo žvilgsnio. Jūsų laukė laiminga ateitis, vaikai, negęstanti meilė. Bet po grimu tu neįžiūrėjai jos grožio. Ir viskas, ko reikėjo tą akimirką – tai tavo akys.
- Prisimeni verkiančią moterį lietingą rudens vakarą? Tai buvo garsi rašytoja. Tuo metu ji išgyveno krizę ir jai labia reikėjo dvasinės paramos. Jeigu būtum jai padėjęs sušilti ir išklausęs jos skausmą, ji būtų parašiusi knygą, kurioje papasakotų ir šį atvejį. Knyga būtų tapusi populiari visame pasaulyje ir tu būtum išgarsėjęs taip pat, nes pirmame knygos puslapyje autorė nurodytų vardą to, kuris palaikė ją sunkiausią akimirką ir tapo jos kūrinio įkvepėju. Ir viskas, ko reikėjo tą akimirką – tai tavo širdis.
Tu buvai neatidus, mano Drauge.

Edvino krikštynos